- kurtinti
- 1 kur̃tinti, -ina, -ino tr. K, kurtìnti, -ìna, -ìno
1. daryti kurčią: Baisūs trenksmai kurtino mus rš. Šūviai kurtino ausis rš. Kam tu jį kur̃tini? J. Vėl ta pati kurtinanti tyla, kad nė šapas niekur nebesukribždės I.Simon. Pasigirdo kurtinamas riksmas rš. Kristiną jaudino kurtinantis tėvo juokas, kalba J.Dov. Pabiro kurtinami šūviai iš vienos ir antros pusės rš.
kur̃tinamai adv. DŽ: Lyg greta sprogęs sviedinys, kurtinamai trenkė griaustinis J.Dov. Kurtinamai ūždami išpurpė priešo lėktuvai rš. Muzikantai kurtinamai grojo rš. kur̃tinančiai adv.: Kurtinančiai dardėdami gatvės grindiniu į Šilgalius įriedėjo pirmieji tarybiniai tankai (sov.) rš.2. pripildyti erdvę, aplinką stiprių garsų (apie gegutės balsą): Ir atskridus sodelin, sodą kurtinsiu LTR(Ant). Savo gailum balseliu namus kurtinsiu LTR(Ds). \ kurtinti; apkurtinti; nukurtinti; prikurtinti; užkurtinti
Dictionary of the Lithuanian Language.